Feng shui – kaip dvasinis interjero, eksterjero projektavimas

Interjero dvasia

Feng shui, – tai vėjas ir vanduo, tai grožis ir harmonija.

Į bet kurios erdvės, patalpos ar kambario interjero, pastato architektūros ar kraštovaizdžio projektavimą galėtume pažvelgti iš skirtingų atskaitos taškų:

1) funkciją „įvelkame į estetikos rūbus”,

2) projektuojame gražias formas, detales, „gryną” estetiką ir funkcionaliai ar nefunkcionaliai tai pritaikome mūsų projekte,

3) dirbame su dvasine energija, jos kiekiu, judėjimo keliais. Tai išsirutuliuoja į tam tikrą funkciją ir estetiką.

Į tai galima pažiūrėti ir kitu rakursu. Pastato vidinės ir išorinės aplinkos projektavimas, pasitelkiant racionalų protą, estetinį protą ar dvasinį protą.

Feng šui yra dvasinis interjero – eksterjero projektavimo būdas. Dvasinė energija, su kuria dirbama feng shui metodu, vadinama qi. Ši energija turi daugybę kitų pavadinimų: bioenergija bioenergetikoje, šventoji dvasia krikščionybėje ir kt. Tai ta pati vidinė energija: „energija – be energijos”, jėga – „be jėgos”, vadinama skirtingais pavadinimais skirtingose dvasinėse praktikose ir religijose.

Skirtingas religijas, dvasines praktikas galėtume palyginti su kalbomis. Kai kurios kalbos yra užsienio kalbos. Kataliko gimtoji kalba yra katalikų. Krikščionys – tai jau krikščioniškų kalbų šeima, kurioje stačiatikiai, baptistai ar katalikai jau atskiros tarmės. Budistų kalba, krikščioniui yra užsienio kalba. Jis gali ją mokėti, gali ir ne. Iš vienos religijos dogmų, metodikų į kitos religijos ar dvasinės praktikos duomenų bazę, galima pereiti lygiai taip pat, kaip Jūs kalbate lietuviškai, po to bandote išsireikšti pvz., rusiškai ar angliškai.

Ginčai kyla dėl nežinomų ar neteisingai suprastų kitos „kalbos” ( religinės praktikos) terminų.

Kitas ginčų šaltinis yra tai, kad daugelis su dvasinėmis praktikomis susijusių reiškinių yra suvokiami subjektyviai (religiniai, dvasiniai dalykai, tiesos yra suvokiamos asmeniškai; tai kas vienam žmogui  yra tiesa, kitam gali būti ir ne, ar ne visai tiesa). Tačiau tarp bendraminčių ar tos pačios praktikos atstovų subjektyvumas dingsta. Bendraminčių tarpusavio realybėje subjektyvumas tampa objektyvumu.

Feng šui – tai dvasinė Tao (senovės kinų religija) „kalba” su stipriomis vietinių ”tarmių” priemaišomis.

Tuo būdu galima pasakyti, kad feng šui, kaip dvasinį aplinkos  projektavimą, galime turėti ir krikščionišką, ir pagonišką ir t.t. Feng shui – tai žiūrėti į pastato vidaus erdvių ir pastato aplinkos projektavimą iš dvasinės harmonijos atskaitos taško.

Maximum feng shui ar qi, galima pasakyti, yra Egipto pramidėse, ar Atėnų Akropolyje, nors statiniai kaip ir neturi jokio ryšio su feng šui.

Dvasinis vidinių ir išorinių pastato erdvių projektavimas yra dvasinė kūryba, darbas su dvasinėmis jėgomis. Dvasinės kūrybos įrankiai, linijos ir formos – yra dvasinės energijos, bioenergijos, qi ar dar kaip tai pavadintume takai, keliai ir takeliai.

Feng šui vystymosi eigoje buvo atrastas įvarių detalių, formų subjektyvus, o gal ir objektyvus poveikis žmogui, aplinkai. Tam tikros architektūrinės ar interjero detalės įgijo tam tikrą simbolinę prasmę. Feng šui tapo turbūt labiausiai išvystyta dvasinio pastatų vidinės erdvės ir išorinės aplinkos projektavimo „kalba”.

Feng šui yra, qi „teka”, bet kuriame pastate, name ar kambaryje. Klausimas tik kiek „tai” yra organizuota. Jos nesimato. Bet ji „yra”. Ji subjektyvi. Bet kai ją suvokiate, ji tampa objektyvia. Jums.

Su ja nesąmoningai, pripažindami tai ar nepripažindami, daugiau ar mažiau dirba beveik visi žmonės: architektai, dizaineriai, patys užsakovai, žmonės savo kasdieniniame gyvenime.

Yra taip pat sąmoningas dvasinis projektavimas. Tai kai į formą erdvę, sieną ar detalę „įdedama”, „įkraunama” energija, „įpučiama” šventa dvasia. Taip pat galima „įdėti” kokią tai informaciją. Sukuriamas energoinformacinis objektas. Paprastas stalas – tai tik funkcinis objektas, gražus stalas – tai estetinis objektas, stalas prie kurio Jūs norite valgyti ar nenorite, yra energoinformacinis objektas.

Dvasinis statinių vidinės ir išorinės aplinkos projektavimas, – tai kaip pagerinti aplinką, ir jos pagalba pagerinti  fizinių objektų, augalų, gyvūnų ir žmonių tarpusavio egzistavimą.

Kuo tai skiriasi nuo įprasto, tradicinio projektavimo būdo? Galbūt tik tiek, kiek skiriasi bet kuri religinė filosofija ar praktika nuo materializmo filosofijos ar ateizmo praktikos.

Apie bioenergijos, qi ar emocinio interjero poveikio realumą skirtingiems žmonėms, skaitykite Interjeras ir Jūsų emocinė būsena.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *