Kai kurie architektūros objektai stebina savo fasaduose ir vidaus erdvėse panaudotomis naujomis, ultramoderniomis apdailos medžiagomis, kompiuterinių programų „sugalvotais” fasadais ir tobulomis, be priekaištų „išsiviniojusiomis” baldų formomis. Tai puiku, nes tai skatina žmones vystyti ir tobulinti naujas technologijas, išradinėti ir kurti naujas apdailos bei dekoro medžiagas. Tai „tempia” mūsų civilizaciją į priekį ir orientuoja visuomenę į tikslą, į ateitį.
Yra ir kita architektūra. Paprastos formos ir medžiagos, ne išsiskirianti iš aplinkos, bet papildanti aplinką architektūra. Ar net išryškinanti aplinkos esmę architektūra.
Skaitant knygas (šiais laikais gal dažniau internetinius straipsnius), kokią tai frazę galima suprasti tik kaip kelių žodžių bendrą junginį. Keletas žodžių, esančių kartu, ir sukuria žodžių junginio bendrą reikšmę. Gramatiniais terminais išsireiškus, tai frazeologizmas. Ar galima šio namo ir aplinkos grožį geriausiai suprasti neatsiejamai vienas nuo kito? Ar galima šį namą pavadinti frazeologinės frazės atitikmeniu architektūroje?
„Aukso vidurys” – turbūt esate girdėję tokį pasakymą. Nei per daug, nei per mažai, kiekybiškai išsireiškus. Kiek asocijuojasi su Budistiniu (Theravada) požiūriu į gyvenimą – nuosaikus, „vidurinis”, nevedantis į kraštutinumus, taip pat nevedantis į tikslą kelias. Medituojantis dabartiniame momente ir medituojantis dabartinį momentą. ” – Visa tai, ko reikia, yra šiame momente.” – kalba namas. Situacija dėkinga – vanduo, šiluma, smėlis, gamta.
Mediniai fasadai, akmenys šalia namo, kėdės – nemedituoja į objektą, nemedituoja į ateitį, – medituoja dabartį – „čia ir dabar”. Norėčiau pasakyti pirmyn į namą, bet tai jau būtų ėjimas į tikslą, tikslo siekimas. Tiksliau būtų – suvokime save, savo kūną, einantį į pastatą, – esantį – jūros ošime; vėjyje, parsisunkusiame sūraus jūros kvapo ir skonio; ore, persisotinusiame šiltų ir drėgnų atomų, besiliečiančių prie kūno odos..
Nebetrukdysiu savo filosofiniais pamąstymais, pasigrožėkime puikia pastato architektūra, namo interjerais ir beribiais vaizdais pro langus.
Vieno aukšto namelis palūdimyje, kurio autoriai yra Martin Gomez Arquitectos firma, besispecializuojanti projektuodama namus ant vandenyno krantų Urugvajuje ir Argentinoje. Medinis namas yra įsikūręs ant kalvelės – prieš akis atsiveria puikus vaizdas į vandenyną. Bendra virtuvės, poilsio erdvė, prasitęsianti į lauko verandą ir toliau kiek akys užmato, kiek ausys gali išgirsti, kiek nosis gali užuosti. Fasadų medinė apdaila praktiškai yra ir interjero apdaila. Kad ir esant namo viduje, pojūtis, kad esi lauke. Na tai pietinių kraštų privalumai.
