XII a. pastato rekonstrukcija. Pastatas buvo pastatytas autonominėje srityje Ekstremadura, vakarų Ispanijoje. Laikui bėgant, statinys pergyveno įvairias estetines ir funkcines transformacijas. Keletą paskutinių dešimtmečių namas buvo apleistas ir visų užmirštas, kol galiausiai naujų šeimininkų dėka atgimė gyvenama erdve ir tūriu.
Namo interjere architektas Ricardo Elizondo išsaugojo seną ir originalią achitektūrą. Tik grindys buvo pakeistos, tapdamos lyg ir erdvėje plūduriuojančiu kilimėliu. Šiek tiek dar labiau nutolusi nuo realybės asociacija, kurioje pilkai melsvos grindys virsta lengvai ant žolės patiesta anklode, o senos plytų ir akmenų sienos iškyla senais ąžuolais, ąžuolų giraite, kurioje savo nedideliais lapeliais šlama ir mažesni medeliai, supantys viduryje esančią pievelę..
Senų plytų ir akmenų sienų fone – laiptų turėklų, langų rėmų juodo metalo potėpiais, vintage baldų linijomis, formomis ir medžiagų faktūromis, minkštomis spalvomis paveiksluose, architektas tapo ir realizuoja savo interjero viziją namo bendros svetainės ir valgomojo erdvėse, miegamojo kambaryje ir kiek atokesniais savo dizaino idėjomis vonios ir virtuvės interjeruose.
Architektas apgyvendina medines, metalines dizaino detales, paveikslus, baldus tarp senos architektūros elementų, aprengtų oro, šilumos, šalčio bei vandens dekoruotomis akmenų ir plytų sienomis.
Negalima nepaminėti akvamarino žiedais pražįstančių indų ant valgomojo stalo, kiek santūresnio mėlio valgomojo kėdžių apmušaluose ir lovos užtiesaluose miegamąjame, mėlynai žydrų užuolaidų ir melsvai akvamarininių potėpių paveikslų plokštumose, kiek atvėsinančių šiltas, geltonai oranžines plytų sienas.
Labai gražus tos senovinis interjeras, atrodo lyg būtum senovinėje pilyje. Patinka 🙂
Hey there it was a pleasure visting your site.
Subtilu ir kartu įspūdinga…
gražu.
Na taip:). Dar dedant nuotraukas į blog`ą jautėsi, kad virtuvės, gal ir vonios interjerai yra kiek kitokie.. Dar kartą peržiūrėjau bendros svetainės ir valgomojo, miegamojo, virtuvės ir vonios kambarių nuotraukas.. Žiūrėjau, bandydamas suprasti, kodėl virtuvės interjeras lyg ir „iškrenta iš konteksto”. Na iškilo tokia idėja ar atsakymas:)
Kiek atidžiau pažiūrėjus į bendras svetainės ir valgomojo erdves, miegamojo kambario interjerą, galima pastebėti, kad bendrose erdvėse ir miegamąjame tik lengvais akcentais prabėga baltos spalvos interjero detalės: svetainėje – sofa, šviestuvų gaubtai, miegamąjame – baltos spalvos santykinai lyg ir daugiau, – balta lova. Ir dabar pažiūrėkime į virtuvės interjerą. Balta spalva virtuvės kambario interjere tampa pagrindine, vyraujančia interjero spalva.
Jeigu kompleksiškai pažvelgtume į visas namo erdves, galėtume suprasti, kad tik akcentams panaudota balta spalva svetainės, valgomojo ir miegamojo interjeruose, virtuvės interjere baltomis sienomis, lubomis tampa pagrindine kambario interjero spalva. Gelsvos, rudos spalvos tiek virtuvės, tiek vonios interjeruose tampa jau tik akcentais interjero detalėse. Virtuvės, vonios interjeras savo spalvomis kaip ir „apsiverčia” palyginus su svetainės, valgomojo, miegamojo interjerais.
Šiuo būdu siekiama bendros namo interjero erdvių pusiausvyros ar harmonijos.
Nuostabios sienos, arkos, medinės sijos bei durys. Mėlyni atspalviai labai gražiai žiūrisi prie jų. Visos erdvės labai patiko, bet kažkaip virtuvė iškrenta iš konteksto.