Interjeras, architektūra – visuomenės vystymosi atspindys

Architektūros ir interjero ryšius su visuomenine santvarka galėtume pradėti nagrinėti ir iš labiau laike nutolusios perspektyvos. Tačiau panagrinėkime vieną iš vėlesnių architektūrinės ir visuomeninės tvarkos vystymosi periodų.

Kaip vyksta evoliucija?

Pradžioje yra idėja.

1917 metų idėjos buvo, kad darbo rankos yra svarbiausias dalykas. Protas yra antraeilis dalykas. Asmenybės neturi vertės, liaudis yra vertybė.  Materija ir masės yra visa ko pagrindas. Dvasinės vertybės neegzistuoja. Dievo nėra.

Po to prasidėjo idėjos įgyvendinimas..

Socialistinis realizmas, – buvo TSRS architektūros stilius. Išaukštinamas plaktukas, pjautuvas, vynuogės, avižos, traktorininkė, artojas. Taip pat nuo socialistinių pastatų sklinda aidas, ataidintis nuo senovės graikų ar Romos architektūrinių statinių. Kaip ir senos masės ir formos, įvilktos į darbininkiškus rūbus.

Socializmo patekėjimo metu atsirado architektūros ir dizaino stilius – Konstruktyvizmas.

konstruktivizmas rodcenko stalas
Rodcenko dizaino stalas, konstruktyvizmas

Viena iš žodžio „konstruktyvus” reikšmių yra, ketinantis ar turintis naudingą tikslą.

Konstruktyvizmo architektūroje ir dizaine idėjos lyg ir asocijuojasi su socialistinės santvarkos teigiamais bruožais ar pozityvia pradine idėja.

Tačiau laikui bėgant, geros socializmo santvarkos idėjos buvo užmirštos ar pamintos po savanaudiškų žmonių kojomis. Kaip ir buvo nukrypta nuo pradinio – pozityvaus maršruto. Turbūt pagrindinė mintis, išreiškianti pasipiktinamą socializmu kaip santvarka, buvo ir yra, kad socializmas tapo korumpuotu. Jis  nebuvo vadinamas „pūvančiu”, kaip kita alternatyviai egzistuojanti visuomeninė santvarka. Socializmo, komunizmo idėjos tiesiog nebuvo įgyvendintos.

Pasaulyje vyksta kūryba.

Vakaruose architektūra įgavo kiek kitokį atspalvį. Architektūriniuose ir interjero objektuose, projektuotuose pagal Minimalizmo ar Funkcionalizmo stilių ideologijas, funkcija valdo formą.

mies van der rohe farnworth namas
Mies van der Rohe Farnworth namas

Funkcija yra aukščiau už formą. Funkcijos žmogus nemato, negali apčiuopti, bet gali suvokti. Protas yra aukščiau už materiją.

Puiku. Kuriam tai laikui.

Tačiau kapitalizmas kaip ir nebesivysto.

„Supuvęs” kapitalizmas, turbūt jau senai girdėjote ir girdite šią idėją, apibūdinančią kapitalistinę visuomeninę santvarką. Dabar daugelis netgi gali pačiupinėti kapitalizmo „puvėsius”.

Architektų, dizainerių protai vaikštinėjo įvairiais modernizmo, postmodernizmo stilių keliais ir keliukais ir atkeliavo iki dekonstruktyvizmo.

frank gehry gyvenamas namas
Frank Gehry dekonstruota erdvė savo gyvenamame name

Žodis „dekonstruktyvizmas” reiškia – išardymas, sugriovimas.

Tai tuo pačiu simbolizuoja ar asocijuojasi su kapitalizmo santvarkos griovimu ar paskutine stadija.

Tai dar indų Vedose minėto ciklo: „Pradėti – Tęsti – Užbaigti” paskutinė stadija.

Ar kitaip: „Sukurti- Išvystyti -Sunaikinti”.

Ar dieviška trejybė: Brahma – Visatos kūrėjas, jos įkūnytojas ir siela, Višnu – jos sergėtojas, Šiva – naikintojas.

Tai taip pat ir gamtos dėsnis. Sėkla dygsta – užauga augalas – medis nudžiūsta.

Dekonstruktyvizmas – tai griovimas viso to, kas buvo kurta. Kaip ir statybos aikštelės išvalymas naujai architektūrai.

Anksčiau žmonės tikėjo į medžius, griaustinį, saulę, po to į Kristų, po to į Niutoną. Šiandien Niutono fiziką keičia kvantinė fizika. Kvantinė fizika labai priartėja prie „dieviškų dalykų”. Kvantinė fizika, – tai mokslo ir religijos sintezė, norime mes to ar ne. Vienas iš pagrindinių kvantinės fizikos atradimų yra tai, kad bet kuri materiali dalelytė iš tiesų yra energija. Medžiagos, – tai tik skirtingais dažniais vibruojančios energijos. Jeigu žmogus žiūri į interjero detales svetainėje ir nemato, kad tai tik vienaip ar kitaip judanti energija, tai nereiškia, kad to nėra. Žmogus paprastai nejaučia, kad Žemė sukasi. Bet šiandien jau lyg ir savaime suprantama, kad ji sukasi.

Nauja fizika, nauja ekonomika, nauja architektūra.

Mes esame kažko tai naujo pradžioje. Ko ištakose mes esame šį kartą?

nuo konstruktivizmo, funkcionalizmo, dekonstruktivizmo iki..

Norėtųsi tikėti, kad mes vėl tapsime gamtos vaikais.
Tik, evoliucijos ratui apsisukus, su naujomis žiniomis ir nauja patirtimi. Turbūt nebegyvensime olose, bet ir nebeteršime aplinkos, suprasdami, kad visa aplinka tai tik Aš, – didesnis, platesnis AŠ. Ir aš nesibaigiu, ties ten kur siekia mano pirštai, ar mano vaikų rankos.
Tai didesnis ir mielesnis žaidimas, – didesniems žmonėms. Kiek atsakomybės aš galėčiau prisiimti, o – tu?
Už save, savo šeimą,
už savo kambarį, namą, laiptinę, gatvę, miestą,
šalį, žmoniją,
gėles ir vabalus bei žvėris,
planetą ir visatą – materialią ir nematerialią, egzistuojančią ir neegzistuojančią,
bet esančią čia ir dabar.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *