Koks interjeras turėtų galėtų būti vaiko, paauglio ar paauglės, vaikino ar merginos kambaryje?
Vaikai atėjo į gyvenimą realizuoti savo idėjas, savo tikslus, savo svajones. Vaikino ar merginos kambario interjeras – tai jaunuolio, vaikino ar merginos sielos atspindys veidrodyje. Tai viena iš asmenybės idėjų, minčių projekcijų erdvėje ir plokštumose. Jaunuolis, žiūrėdamas į veidrodį, norėtų matyti save. Pagrindinė tėvų ir vaikų problema yra tai, kad vaikas žiūri į veidrodį ir norėtų matyti save, tėvai žiūri į tą patį veidrodį ir nori matyti save, savo idėjomis, mintimis aprengtus ar išpuoštus vaikus. Suaugusieji žino kaip turi būti. Vieni daugiau ar mažiau jau susirado savo vietą po saule. Kiti nerado vietos po saule ar prarado viltį po ja atsidurti. Pirmieji viską žino ir verčia vaikus sėdėti po saule, antrieji šąla, bet nebeturi jėgų ką nors keisti.. ir gali tik neigti svajones, idėjas, mintis.
Interjeras vaiko kambariui? Kokio amžiaus bebūtų vaikas, paauglys ar jaunuolis – savo kambario dizaineriu turi gali būti jis pats, ji pati.
Mano namuose, kambaryje ant lentynos, tarp kitų smulkmenų, yra Rafaelio „Siksto madonos” nedidelė paveikslo reprodukcija, pasiskolinta iš draugo, bet taip ir likusi gyventi ant lentynos, nedidelė F. L. Wright vitražo kopija – suvenyras, pasivijęs mane iš Čikagos, ir dukterėčios flomasteriais pieštas piešinukas – saulė, keletas žmogeliukų ” Sveikinu..”. Sesers dukra buvo gal penkių, gal šešių metukų. Vaikiškai nuostabios linijos, gyvos linijos. Tiek Rafaelio paveikslas, tiek Wright vitražas, tiek dukterėčios piešinukas – GYVI.
Mes gimstame gyvi ir laisvi.
Kažkur tai skaičiau, Salvadoras Dali išsireiškė, kad Van Gogas nemoka piešti. Van Gogas nemoka piešti taip kaip Salvadoras Dali, bet Salvadoras Dali nemoka taip kaip Van Gogas. Ir vienas ir kitas yra ugnelės ar liepsnos, kurių neužgesino taisyklės, normos, kultūra.
Socialinės normos, taisyklės tai kaip tramdomieji marškiniai.
Neapvilkime jais savo vaikų. Kokios galbūt kvailos, beprasmiškos, per drąsios idėjos beknibždėtų jų galvose, leiskime joms atsiskleisti ir realizuotis.
Mes gimstame genialiais, išsilavinimas padaro mus protingais, normos – bailiais, taisyklės – aukomis. Kuo skiriasi Van Gogas nuo kitų žmonių? Tuo, kad jis išdrįso piešti.
Neprojektuokime vaikams interjerų. Įgalinkime idėjoms vidaus erdvėms papuošti atsirasti jų galvose, mintyse. Suteikime kuo daugiau galimybių. Parodykime, kaip galėtų atrodyti jų kambariai.. ir išgirskime jų idėjas. Kai išgirsime, padėkime jas įgyvendinti.
Jei interjero dizaineris nėra projekto darytojas, bet gali būti vaiko asistentu dekoro ir dizaino klausimais ir supranta idėjas, išdėstytas aukščiau, pasitelkite jį ar ją savo vaiko, berniuko ar mergaitės, vaikino ar merginos, kambario projektavimo asistentais, padėjėjais.
Šioje vietoje priartėjame prie interjero projektavimo idėjos ar koncepcijos – kaip kliento sugebėjimų atskleidimo, kliento įgalinimo projektuoti vidaus erdves pačiam, interjero dizaineriui tampant kaip ir kliento asistentu, padėjėju vidaus apdailos, dekoro ir dizaino klausimais. Vaikų, jaunų žmonių reikia neuždusinti savo idėjomis, neužgožti jų pačių idėjų. Suaugusieji dažniausiai jau prarado ryšį su gyva aplinka, įgimtais sugbėjimais. Juos pakeitė socialinės reakcijos: „-Aš nemoku piešti, tegu žmona renka spalvas, aš sumokėjau už tai..” Aptingo, prarado vaikišką džiaugsmą ir drąsą. Juos reikia iš naujo pažadinti, atgaivinti. Pabudinti kūrybai.
Žemiau keletas nuotraukų, galbūt tai patiks vaikams, sūnui ar dukrai. Jei tai įvyks, puiku!