Jeigu turite įsigiję įspūdingą minkštą dalį, esate numatę ir tikrai nekeisite savo apsisprendimo dėl gėlėtų užuolaidų, kurias matėte parduodamas salone, ar turite dar senelio atremontuotą medinę komodą, be kurios negalite įsivaizduoti savo virtuvės, svetainės ar miegamojo interjero, tuomet tampa akivaizdu, – sienų, lubų spalvas teks derinti prie Jūsų interjero senbuvių ar numylėtinių.
O ką daryti, jei neturime jokių spalvinių ir stilinių įsipareigojimų, galime pirkti vienokį ar kitokį baldą, nebus ir sąžinės graužaties, jei ant sienos nekabės mėgstamo menininko paveikslas (galbūt jų daug, ir su jų kūrybos šedevrais matomės parodose ar susitinkame albumų puslapiuose)? O gal keliamės į naujus namus, pradedame naują gyvenimo etapą ir norėtume, kad tai taip pat atsispindėtų mūsų interjere? Ir jei mūsų kambarys yra „baltas ar beveik baltas lapas”, ką piešti ir spalvoti pirmiausia? – smulkesnes interjero detales, užuolaidas, baldus, šviestuvus ar didesnes kambario plokštumas – sienas, lubas ar grindis?
Atrodytų lengviau nusidažyti sienas, lubas; iškloti kilimine danga, parketlentėmis ar plytelėmis grindis ir – pradėti baldų, šviestuvų, žaliuzių ar užuolaidų paieškas parduotuvėse ir salonuose. Tačiau kame problema ir kas laukia mėgėjo ar optimisto, bandančio eiti šiuo keliu? ” – Gražios gelsvos sienos, bet kažkaip niekaip nerandu užuolaidų, kažkaip atspalviai netinka… fotelių ir sofos gobelenas irgi nelabai…” – kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Galiausiai žmogus supyksta ant savęs, kaimynų, dizainerių, viso pasaulio ir : ” – bus gerai” arba kreipiasi pagalbos į pažįstamus ar nepažįstamus patarėjus, ar dizainerius. Dažniausiai, ir ypač „susiprojektuosiu interjerą pati ar pats”, interjero konstravimo procesas taip ir vyksta.
Tarp profesionaliai suprojektuoto interjero (tai gali būti atlikta ir savo jėgomis, ir padedant profesionaliam dizaineriui) ir mėgėjiško interjero (taip gali atsitikti ir profesionalui, ir neprofesionalui) yra vienas esminis skirtumas – jaukioje, estetiškoje ar įspūdingoje erdvėje būna mažiau atsitiktinių detalių (ar jų visai nėra).
Interjeras, tai seka – nuo vinutės ar segtuko iki sienų plokštumų ir kambario, buto ar namo erdvinės visumos, ir atvirkščiai – nuo visumos iki smulkiausių detalių. Ir dar kartą pasikartosime, „išėjo” geresnis ar prastesnis interjeras priklauso nuo to, kuo mažiau atsitiktinių detalių asirado aukščiau minėtoje sekoje. Ši seka iš tiesų yra ne viena, jų daugiau: spalvų, medžiagų paviršių, formų, mastelių, proprcijų ir kt. sekos. Ir interjeras, tai lyg erdvinis modelis, kuriame materializuojasi, lyg tiesės ar kreivės, interjero erdvėje susitinka šios sekos.
– Kambario interjere net nosį kutena medžio kvapas, bet iš kur atsirado ši plastmasinė lentyna ant sienos;
– jaukus namo interjeras, tik puodukai vis dūžta ant grindinių plytelių,
– bute smagu ir šilta, tik labai jau sunkios užuolaidos.
Tai detalės, kurios nebuvo „pražiūrėtos iki galo”. Interjero erdvėje jos galima sakyti atsirado daugiau ar mažiau atsitiktinai: dėl nežinojimo, dėl laiko ar lėšų trūkumo, ar: ” – jau nusibodo”. Pagrindinis skirtumas tarp interjero dizainerio ir žmogaus, siekiančio savo jėgomis skoningai ir stilingai įsirengti kambarį ar visą butą, yra tai, kad interjere, kurį projektavo intuityvią „interjero klausą” turintis žmogus, profesionalus interjero dizaineris ar architektas, atsitiktinių detalių paprastai būna mažiau. Iš esmės, už tai ir yra mokami pinigai.
Taigi, kartais turimi ar numatomi įsigyti baldai, šviestuvai ar kitos detalės jau diktuoja, kad sienų, lubų spalvas derinsime prie kai kurių jau pasirinktų interjero detalių.
Jei iš pradžių pasirinksime sienų spalvas ir nudažysime kambario ar buto sienas, nepagalvoję apie beveik visas kitas kambario detales: baldus, šviestuvus, užuolaidas ir kt. mes galime susidurti su netikėtumais ir problemomis.
Skandinavų interjeruose ši problema sprendžiama sienas, lubas ir grindis dažant ar paliekant baltomis. Na tai vienas iš sprendimų, pažiūrėkime.
