Lyg juodas grafitinis pieštukas, įsmigęs žolėje, paprastas ir mielas namas, apsigyvenęs gamtos prieglobstyje, NY, JAV. Tai poilsiui ir darbui skirta rašytojo studija, suprojektuota Cooper Joseph Studio. Visas namas yra nedidelis, stačiakampis, vieno kambario tūris, langais atsiveriantis į tvenkinį ir laukus, kitu fasadu kiekvieną vasarą ir rudenį, žiemą ir pavasarį žvelgiantis į vis kitais rūbais besipuošiančius medžius, krūmelius, žoleles.
Pro stiklinius fasadus į namo vidų dosniai krinta saulės spinduliai, akis džiugina ir širdį ramina gamtos vaizdai.
Namo vidus, tai vienas kambarys, kuriame yra židinys ir šiek tiek matosi skulptūriško dizaino stalas.
Židinys tampa praktiniu – išgyvenimo centru, atšiauriomis žiemomis pasižyminčioje vietovėje, ir vizualiniu – interjero centru, sufokusuodamas dėmesį į save, šioje asimetriškoje, langų ir sienų, lubų ir grindų kompozicijoje… Ir židiniui surinkus visą dėmesį, galime pastebėti lakuotas, blizgančias riešutmedžio grindis, atspindinčias lyg veidrodis ar ežero vandens paviršius, interjero detalės, interjero visumą. Grindys lyg stebi visa tai, kas vyksta namo erdvėje. Grindys nesikiša į interjero detalių žaidimą – kuri ryškesnė, kas gražesnis.. na jos blizga, taip jos labai blizga, bet jei atmesime blizgesį, – tai tik išraiškos forma, pamatysime kad jos – atspindi.. stebi.. mato.
O kokia yra kūrybingo.. ar paprasčiausiai žmogaus realybė? Ar galima šio namo interjere atrasti paraleles su žmogaus kūrybiškumu, mąstymo būdais, kitomis erdvėmis?
Vienas iš būdų, kaip ką nors sukurti ar atrasti, yra – nuraminti emocijų jūros bangas; išvalyti protą nuo bereikalingų ar chaotiškai lakstančių galvoje bei aplink ją minčių. Tuomet gali atsirasti laisvos vietos ar erdvės – ateiti ar pasirodyti „kiek kitos kategorijos” idėjoms, koncepcijoms. Kambario interjero formos, sienos, langai, židinys, angos, stalas, tai lyg mintys, tam tikru būdu išsidėsčiusios vidinėje žmogaus erdvėje. Lakuotas riešutmedžio grindų paviršius – lyg tyro vandens paviršius, kuriame, nusėdus drumzlėms (išsisklaidžius mintims ir nurimus emocijoms), atsispindi daiktai.
Atiduokime dėmesį savo aplinkoje esančioms detalėms, ir kai mintys nebelakstys ir išsisklaidys, jausmai ir nuotaikos nurims, – galėsime atspindėti tai, kaip yra… taip, kaip šios grindys atspindi lubas ar sienas, langus ar angas.
Stebėkite lubas, sienas, langus, medžius už stiklinių fasadų, atiduokite dėmesį detalėms ir, tai darydami, laikas nuo laiko „užmeskite svo vidinėmis akimis žvilgsnį” į detales erdvėje atspindinčias grindis. Užimkime protą veikla – stebėti, lyginti kambario interjero detales – o grindys atspindi. Užimkite protą detalių stebėjimu, ir savyje atrasite minčių ir emocijų nebedrumsčiamą paviršių, lyg tos blizgančios grindys, kuriame atsispindi tai, kaip yra, kuris gali matyti, bet jau be proto „akinių”.
Lai paralelės tarp šių, atspindinčių grindų ir savosios vidinės erdvės, suteikia Jums didesnę pasirinkimo laisvę!
Už stiklinės sienelės medžiai, tvenkinys, ir iš lubų pradėjus „lyti”, dušo patalpoje galima jaustis kaip lauko duše. Dušo įranga minimali, ir praktiškai „dušo kaip ir nėra”, nebent tik, atsistojus po „lietaus lašais ar čiurkšlėmis”.
Riešutmedžio kriauklės įpjovomis vanduo, kaip ir nematomai, kur tai dingsta.
foto: Elliott Kaufman