Įspūdinga atvira erdvė įrėminta sienų, grindų ir stogo šlaitų baltumoje. Baltos sijos gaubia bendrą erdvę, kur ne kur, lyg medžių kamienai savo šakas ir vainikus, laiko medinės kolonos. Žavi natūralios, gamtiškai tolerantiškos, medinių balkių ir statramsčių linijos. Karvės kailio kilimu ant grindų į interjero baltumą įsimaišo rudos dėmelės ir dėmės.
” – Ir tuomet atsirado spalva.”
Žalsva sofa, gelsvas ir rudai margas foteliukai, ruda skrynia ir geltona, raudona paveiksle.
Pranciškonų vienuolynas Korsikoje buvo beveik virtęs griuvėsiais. Pastato savininkas buvusį vienuolyną atstatė, paversdamas elegantiška ir unikalia vieta, skirta viešiems ir privatiems renginiams.
Kiekvienas rekonstruoto pastato kambarys yra savaip žavus, apstatytas dizaino ir buities objektais, surinktais kelionių po įvairias pasaulio šalis metu. Žvilktelėkime į pastato rekonstrukciją iš interjero dizaino perspektyvos.
Virtuvė namiškai šilta ir dosni.
Korsikos sala lyg ir asocijuojasi su Italija, bet ji yra vienas iš Prancūzijos autonominių regionų. Įdomu, kad 1755 m. buvo įkurta Korsikos Respublika, bet be užsienio valstybių pagalbos Korsikos respublika nepriklausoma išsilaikė nepilnai 15 metų, ir vėl buvo užkariauta Prancūzijos. Korsikiečiai turi savo kalbą, tad potencialiai Korsika galėtų būti dar viena nepriklausoma Europos valstybė.
Senosios vienuolių celės buvo pertvarkytos į mielus ir jaukius miegamuosius kambarius.
Kokios linijos! Aukštyn besistiebiančios praėjimo bei nišos ir horizontaliai banguojančios lovos metalinių rėmelių linijos. Minkšta balta užuolaida lyg drapiruotė.
Šalia buvusio vienuolyno yra barokinė koplytėlė, Renesanso laikų sodas su išlikusiais griuvėsiais ir parkas.
Jei atkreipėte dėmesį, keliose pastato interjero nuotraukose atverti langai, durys koridoriaus gale, šviesa perspektyvoje.. Kadaise pastato paskirtis buvo tarnauti dvasinio pasišventimo ir atsidavimo namais. Kad ir perrengtas pasaulietiškais rūbais, matomai, pastatas savo prigimtinės paskirties neužmiršta.
Kartais gyvenime sutinki merginą, kuri gimė būti dizainere, bet gyvenimo vėjų nešiojama ir nuomonių sniego užversta, užmiršo ir tapo valstybės tarnautoja, menininkę, kuriai mokytoja patarė būti medicinos sesele, ar įmonės vadovą, visgi prasibrovusį pro gyvenimo bruzgynus ir realizavusį save kaip verslo savininką. Kai kurie ir kurios realizavo save ir ieško „naujų rūbų”.
Rekonstruotas pastatas yra puiki vieta įvairių meninės kūrybos formų – muzika, fotografija, šokis, teatras ir kt. projektų kūrimui. Buvusio vienuolyno patalpas galima išsinuomoti foto sesijoms; vaidybinių, reklamos, televizijos filmų filmavimui.