Namas Formenteros saloje, 6 km nutolusioje nuo Ibizos salos, Viduržemio jūroje. Šiek tiek istorijos, tiksliau, kiek kartų sala perėjo iš rankų į rankas vis kitiems savininkams: kartaginiečiai, romėnai, vizigotai, bizantiečiai, vandalai, arabai, norvegai ir galiausiai kataloniečiai. Kam ji priklauso dabar? Turbūt karštos saulės, mėlynos jūros ir žydro dangaus mylėtojams, neoficialiai. Kai kas iš svetainės lankytojų galbūt jau pabuvojo Formenteroje, kai kas pabuvos. Taigi kai kam žemiau esančios nuotraukos sukels šiltus ar karštus prisiminimus, kai kam bus inspiracija ten nuvykti ir pasigrožėti savo akimis. Kai kam nuotraukos galbūt bus įkvėpimas namų interjerui ir eksterjerui atnaujinti. Gražių ir mielų, karštų ir vėsių detalių namas tikrai nestokoja.
Pakvėpuokime.. pasišildykime ir atsigaivinkime, pasigėrėkime ir pasvajokime.
Šioje lauko tersoje prisėdus ar prigulus ant medinių gultų (gal jie turi kokį kitą lietuvišką pavadinimą?) turbūt visą dieną nebepakiltum.. ramybė, šiluma, idilija.. Kokios gaivios purpurinės spalvos pagalvėlės, stiklinės ant padėklo. Purpurinė spalva gaivina kaip šalto gėrimo gurkšniai.
Mėlynos spalvos, saulės šviesos išbaltintoje ramybėje ir saulės spindulių nutviekstoje tyloje, primena kitą namą pietuose. Mėlynas baseino vanduo, rankšluostis, padėklas, geltona gėrimo spalva stiklinėse. Geltona spalva gali būti ne tik šilta, bet gaivi ir vėsi – savo medžiagiška esme ir turiniu.
Ten, kur susitinka geltoni ir violetiniai gėlių žiedai. Karštis tvyro, persmelkdamas savo karštomis dalelytėmis baldus, sienas, medžius; akimis neaprėpiami toliai ir laikas sustoja – namo interjeruose, eksterjeruose, ar tarp jų. Laikas plūduriuoja, niekur nebeteka. O kur tekėti. Ar yra kur geriau?
Lauko terasa, stalas, kėdės, toliau krūmai, miškai tolumoje savo nostalgija ar sustingstančia laike akimirka primena anksčiau minėto namo arbatos, kavos kampelį virtuvėje.
Namas tiesiog kvėpuoja vasara. Metalinės žuvys ant sienos lyg ant jūros kranto smėlyje šokčiojančios žuvys. Vandenyje taip pat karšta. Ar tiesiog plaukiančios į gilesnius vandenis.
Kokie išraiškingi mediniai lubų balkiai. Savo gumbais, lyg garsais ir žodžiais kalbinantys žiūrovą.
Gražus mažas langelis, tiesiog dar vienas „paveikslas” su natūraliai besikeičiančiais vaizdais už stiklo. Kambaryje vėl galima susidurti su visa namo dekoro spalvų palete.
Šviesios spalvos.. lyg saulės spindulių išbalintos, vėjo nugairintos ir jūros vandens nuplautos spintelės.
Geltonos spalvos interjero detalės primena namą viešbutį Prancūzijoje.
Valgomojo stalo kėdės, sugražinančios į dabartį ir primenančios, kad gyvename plastiškas formas įgaunančiame ir patogiame plastmasės amžiuje.
Kėdės iš plastiko ir medinis stalas, suoliukas, kažkada nesuderinamos interjero detalės – kovotojos, žavi savo ramia ir nebevykstančia priešprieša.
