Hidroizoliacija yra būtina tada, kai pastatote būsimam namui pamatus, kai norite apsaugoti sienas ir kitus patalpų paviršius nuo kenksmingo drėgmės poveikio. Nekreipiant į šią patikimą pastatų apsaugos nuo galimų grėsmių priemonę vėliau galima susilaukti daugybės problemų ateityje, kurios pareikalaus labai daug papildomų išlaidų.
Kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių kyla hidroizoliacinės problemos?
Viena pagrindinių problemų yra betono struktūroje atsiradusios kapiliarinės poros, kurios pasireiškia laidumu vandeniui, kuris lengvai gali prasiskverbti į vidaus patalpas ir tapti pelėsinio grybo atsiradimo priežastimi. Neigiamos reikšmės turi ir netinkamai hidroizoliuotos vonios kambario, virtuvės patalpos.
Kita problema – tai pastato pamatuose atsiradusios siūlės, pro kurias cirkuliuoja vanduo ir palaipsniui ardo pamatus, sukeldamas pavojų viso pastato konstrukcijų stabilumui. Šios rūšies problemas gali sukelti ir prastas, neprofesionalus statybininkų darbas, netinkamos kokybės statybinės medžiagos.
Kokie pavojai tyko nehidroizoliuotų namo pamatų ir vidaus patalpų?
Pastatų pamatams tiesioginę grėsmę kelia gruntinis vanduo, kuriame yra daug ištirpusių druskų ir kitokių cheminių junginių, kas tiesiogiai prisideda prie pamatų betono ardymo bei armatūros korozijos plitimo. Tai reiškia, jog palaipsniui betonas praras stiprumą ir tvirtumą.
Kokybiškai hidroizoliavus pamatus visų šių pavojų būtų išvengta, todėl tikrai nėra jokios prasmės taupyti pinigus hidroizoliacijos sąskaita. Taip pat, panaudojus šią apsaugos nuo drėgmės prasiveržimo priemonę, patalpose neįsiveis įvairios kenksmingos, drėgmėje tarpstančios bakterijos, todėl jų niekada nereikės apleisti dėl to, kad jos pasidarė netinkamos naudoti.
Kokia seka atlikti kokybišką ir patikimą hidroizoliaciją?
Prieš imantis hidroizoliacijos pirmiausiai reikia tinkamai paruošti izoliuojamus paviršius. Jie turi arba būti visiškai išdžiūvę, arba tik lengvai drėgni. Juos būtina kaip reikiant nuvalyti nuo dulkių ir mechaninių dalelių.
Po to ateina laikas gruntavimui, nes gruntas patikimai įsigeria į paviršių, jį surišdamas, kas padeda hidroizoliacijai gerai sukibti ir gana ilgai išsilaikyti. Vėliau jau galima imtis glaistymo, kuris išlygina nelygumus ir įtrūkimus. Paviršių sujungimus geriausia padengti bituminiu glaistu, nes jis yra ne tik labai tirštas, bet ir elastingas, todėl padeda išvengti galimų įtrūkimų pastato konstrukcijose.
