Pirmoje straipsnių ciklo „Kaip suprasti meno kūrinius, interjerą, architektūrą, 1” dalyje, įsisavinome būdą, padedantį padidinti dėmesio kiekį, dėmesio dalelyčių ar dėmesio energijos kiekį, reikalingą meno kūrinių, interjerų, architektūros objektų supratimui.
Kai jau turime pakankamai dėmesio energijos, kaip ir sustiprėjome fiziškai, kitas žingsnis būtų padidinti atminties apimtį, kaip ir užsiauginti raumenis, mūsų pratimą palyginus su fitneso praktika.
2. Atminties apimtis ir informacijos rinkimas
2.1 pratimas
Detalės
„Renkame” detales. Žiūrite, tokiu pat būdu, kaip 1.1 pratime, tik dabar jau ne tik renkate taškus plokštumose, linijose, bet ir kiek paįvairinate užduotį. Jūs renkate linijas, formas, medžiagas, proporcijas ir greitai, tiksliau akimirksniu palyginate vieną su kita mintyse. Žiūrite į detalę – lyginate su kita, kitą – lyginate su trečia. „Imate” paveikslo raudoną liniją, lyginate su mėlyna linija, apskritimą lyginate su ovalu. Kambario interjeras – liniją tarp lubų ir sienos, lyginate su stalviršio krašto linija, plytelės kvadratą lyginate su virtuvinės spintelės durelių stačiakampiu, raudoną pagalvėlę lyginate su rausvomis užuolaidomis, stiklines duris lyginate su stikliniu šviestuvu. Mėtote žvilgsnį ir akimirksniu lyginate. Žiūrite ir palyginate stebimas detales. Vis smulkiau, detaliau susipažįstate su stebimu objektu, paveikslu, skulptūra, interjeru, architektūra.
2.2 pratimas
Medžiagos
Dar paįvairinkime stebėjimo procesą. Pirmoje straipsnių ciklo „Kaip suprasti meno kūrinius, interjerą, architektūrą” dalyje aprašyto 1.1 pratimo atlikimo metu Jūs „rinkote” taškus plokštumose, linijose, formose. 2.1 pratimo, aprašyto kiek aukščiau, atlikimo metu palyginote linijas, formas, plokštumas vieną su kita. Dabar iš 3D trimatės erdvės išsiveržkime „už 3D” ar į subjektyvią realybę. Žiūrėkite į sieną ir žvilgsniu „įeikite” keletą centimetrų į sieną gylyn, ar keliasdešimt, priklausomai, nuo to, kokio storio sieną stebite. Jūsų žvilgsnis sustoja sienos viduje. Kaip atrodo ar galėtų atrodyti siena šioje vietoje? Kokia sienos medžiagos struktūra, spalva? 4cm gylyje nuo sienos paviršiaus, 10 cm? Medinė interjero detalė, – žiūrime, sustabdome žvilgsnį medinėje detalėje keleto mm ar cm gylyje. Kokia medžiagos struktūra? Jūsų žvilgsnis nebesustoja ties sienos paviršiumi. Jūs įžengiate į sienos, baldo, užuolaidos, žaliuzės, durų medžiagos ‘vidų”.
„Įjunkite” kitus pojūčius detalių medžiagoms patirti. Mintyse pajauskite, palieskite pirštais sienos vidų 3 cm gylyje. Koks paviršius – grubus, sausas, šiurkštus? Užuoskite medinės detalės kvapą 5 cm gylyje. Koks jis galėtų būti? Pakilnokite mintyse medžiagas, kuri sunkesnė, kuri lengvesnė? Kuri sugeria garsą, kuri atspindi atgal?
Kaitaliokite 2.1 ir 2.2 pratimą. Žvilgsnį sulaikykite ties sienos paviršiumi, eikite gylyn į sieną, sulaikykite ties baldo paviršiumi, eikite į baldo medžiagos vidų, eikite iki durų plokštumos – į vidų plokštumos.
Kirskite žvilgsniu kiaurai sieną, atsidurkite kitoje sienos pusėje, kas ten galėtų būti? Kirskite žvilgsniu kiaurai stalo koją, sustokite kokius 5 cm už stalo kojos kitoje pusėje. Ar jautėte lako, dažų sluoksnius, medienos rieves ir dažų, lako sluoksnius kitoje kėdės kojos pusėje, žvilgsniui skverbiantis kėdės koja?
Kaip atrodo paveikslo plokštuma? Kokie dažai po šiais dažais? Kas drobėje, kas už drobės?
Pratimą galėtume pavadinti „subjektyvios realybės pažadinimu”.
3. Susidomėjimo intensyvumas ir informacijos kaupimas
3.1 pratimas
Informacijos „suspaudimas”
Laikas nuo laiko pajusite, kad Jūsų mintis nebe tokia skvarbi, aštri. Mintis kiek atbuko, kaip nurašytas pieštukas. Kas įvyko? Jūs išnaudojote savo visą ar beveik visą dėmesio vienetų kiekį arba visa ar beveik visa Jūsų proto kompiuterio atmintis yra užpildyta, jei palyginti su kompiuteriu. Jei Jūsų dėmesio resursai lyg ir išnaudoti, atminties rezervuarai pilnai pridėti, prikrauti tam tikrų detalių, linijų, taškų, spalvų, palyginimų, propoporcijų, kontrastų, mastelių, ką daryti? Grįžtant prie palyginimų su kompiuteriu ar kompiuterinėmis programomis, Jūs mintyse, kaip ir pabandote suspausti, „sukompresinti” surinktą informaciją. Kap tai padaryti? Mintyse Jūs suvokiate, kad surinkote tam tikrą informacijos kiekį ir „palaikydami” atmintį su nauju informacijos kiekiu tik periferiniu mąstymu, šiek tiek atsijungiate nuo stebimo interjero, architektūros ar paveikslo. Kaip ir mintyse leidžiate sukauptai informacijai „nusėsti”, kiek susispausti, kompaktiškai susimažinti, iki to laiko kai informacija bus reikalinga kokiai tai analizei atlikti.
Pažiūrėkite pro langą, greitai „pamėtykite” žvilgsnį po kambarį, 1.1 pratimo būdu. Papildykite ar atstatykite savo laisvų, stebėjimui galimų skirti dėmesio dalelyčių kiekį. Jūsų atsinaujinimas, gali įvykti, per kelias sekundes ar minutes, ir Jūs vėl renkate informaciją, kaip ir suvokdami, kad Jūs turite „sukompresintą” informacijos kiekį, kompaktiškiau suspaustą informacijos sluoksnį, ir renkate kitą informacijos kiekį, kurį reikalui esant vėl suspausite, kai pajausite, kad šiek tiek prarandate žvalumą, lyg ir pavargote.. Pablaškykite dėmesį į šalis. Mintyse suspauskite ir palikite kuriam tai laikui surinktą informaciją. Suspaudžiate informaciją ir vėl renkate 2.1, 2.2 būdais, kai dėmesys lyg ir „atšimpa” atliekate 1.1 pratimą ir „kompresinate” surinktą informaciją.
3.2 Noras pažinti objektą
Kad ką nors tai sužinoti, visų pirma reikia norėti sužinoti. Kai kurie dalykai, kai kurių žmonių visiškai netraukia ir nedomina. Jie arba daugmaž viską žino apie tuos dalykus arba kitas atvejis – net negali pažiūrėti į tą pusę. Taigi, jei mes ko nors nežinome, reikia nors kibirkštėlės noro ir susidomėjimo. Galbūt paveikslas atgrąsus, ir mes net nenorime prie jo prieiti; galbūt baisus, ir mes bijome net pažiūrėti į drobę. Pirmas dalykas – reikia prieiti arčiau ir pradėti žiūrėti. Atliekame 2.1 ir 2.2 pratimus ir stengiamės pajausti vis didesnę simpatiją stebimam kūriniui. Ši stadija yra labai susijusi su 3.1 „Informacijos kaupimu”, nes kuo daugiau mes norime sukaupti informacijos, tuo didesnę meilę mes turime jausti stebimam objektui. Noras pažinti, kaip ir perauga į vis didesnę simpatiją ir visa apimančią meilę tyrinėjamam meno kūriniui.
Kai kada jaučiasi, kad stebėjimo procesas lyg ir veda į „akligatvį”. Lyg ir stebėjimo proceso metu nepavyksta „ištraukti” pakankamai informacijos, reikalinga kokia tai papildoma informacija. Užduokite sau klausimą: kokios dar informacijos, duomenų reikėtų, kad galėčiau suprasti šį paveikslą, interjerą, pastato architektūrą? Pabandykite panaudoti savo intuiciją. Kažkur tai yra atsakymas.. gal reikia ką nors papildomai perskaityti ar surinktai informacijai reikia keleto dienų susigulėti.
Kaip aprašyta „Kaip suprasti meno kūrinius, interjerą, architektūrą, 1” eikite, žingsniuokite, progresuokite žiovavimo linkme, lyg ir noro žiovauti linkme..
..ir juoko.. kažkur tai pakeliui kokia tai idėja gali kilti ar atsiverti.. Jūs suprasite kad „atsivėrė”, nes tai kitos kategorijos mintis ar idėja, kiek kitokio „medžiagiškumo” ar nemedžiagiškumo. Tai kitokia mintis, nei įprastos mintys, zujančios po mūsų ar aplink mūsų galvas. Dar tiksliau tai potyris ar minties išgyvenimas.
Praktikuokitės bet kur ir bet kada.